*3 MITAI APIE EKOLOGIŠKUS MAISTO PRODUKTUS, ARBA KAS PAPRASTAI NUTYLIMA?

Aš ir pati stengiuosi valgyti ekologišką jogurtą,kartais bananai ar kiti vaisiai papildo mano valgiaraštį,tačiau,mama pirkdama brangesnes EKOLOGIŠKAS prekes iš tikro nežino koks velnias slypi pakuotėje... Tačiau tai tiesa ar mitas spręsti ne mums,juolab šiuo metu manau nėra tokio maisto kuris visiškai mums nekenktų

*Ekologiško gyvenimo būdo ir mitybos bumas, arba, kaip kartais mėgstama sakyti, – „mada“, vis dar neišblėsę. Tačiau vis daugiau žmonių, o tarp jų ir mokslininkų, bando atsirinkti, kas gi iš plačiai reklamuojamų tiesų apie ekologiškus maisto produktus yra tiesa, o kas tiesiog mitas. Pastebėjome, kad žmonės yra linkę suabsoliutinti savo įsitikinimus, o būtent šiame „juoda-balta“ mąstymo būde ir slypi didžiausios klaidos.

1 mitas: ekologiški maisto produktai yra sveikesni

Išvada: netiesa

Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi brangesnius ekologiškus maisto produktus, yra ta, jog tikima labai plačiai paplitusia nuomone – „ekologiški maisto produktai yra sveikesni“. Juk kodėl dar ekologiški produktai būtų taip aktyviai propaguojami, reklamuojami ir giriami?

Bet neseniai atliktas Stanfordo universiteto medicinos centro Kalifornijoje (JAV) tyrimas patvirtino jau kurį laiką tai viename, tai kitame medicinos žurnale pasirodžiusius teigimus, kad iš tiesų ekologiški maisto produktai yra lygiai tiek pat sveiki, kiek ir tradiciniai.

Buvo apžvelgti iki šiol daryti tyrimai, lyginę įprastus ir ekologiškus maisto produktus. Tyrimo vadovė mokslų daktarė Dena Bravata teigia, kad rezultatai patvirtino spėliones.

Taigi sakome dar kartą: nerasta jokių reikšmingesnių įrodymų, kad pagal maistingųjų medžiagų kiekį, alergines reakcijas ar sukeliamų infekcinių ligų dažnį ekologiškas maistas būtų pranašesnis už neekologišką.

 „Jeigu renkatės dėl naudos sveikatai, – ekologiški ir įprasti maisto produktai praktiškai niekuo nesiskiria “, – pasauliui paskelbė mokslininkė D. Bravata.

Maistingųjų medžiagų kiekis – toks pat

Didžioji dauguma tyrimų, apimtų minėtosios apžvalgos metu, tyrinėjo maisto savybes. Paaiškėjo, kad  pagal vitaminų, mineralų, antioksidantų, baltymų ir kitų maistingųjų medžiagų kiekį ekologiškas maistas mažai skiriasi nuo įprasto.

Ir nors kai kurie iš nagrinėtų tyrimų rodė, kad ekologiškoje produkcijoje būdavo daugiau fosforo, kad ekologiškuose maisto produktuose būdavo daugiau antioksidantų, vadinamų fenoliais, kad piene ar vištienoje buvo daugiau omega-3 rūgščių, o neekologiškoje vištienoje ir kiaulienoje būdavo 33 proc. daugiau antibiotikams atsparių bakterijų, šie skirtumai iš tikrųjų yra beveik bereikšmiai.

Anot D. Brevatos, fosforo trūkumą patiria tik prie bado ribos atsidūrę žmonės, omega-3 rūgščių kiekis produktuose labai priklausė nuo prekės ženklo ir metų laiko, o įvertinti neekologiškos mėsos pasekmes sveikatai sudėtinga, nes, apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje, žūsta net vaistams atsparūs mikrobai.

Vis dėlto kai kurie kiti mokslininkai tikina, jog, norint padaryti patikimesnes išvadas, būtina atlikti daug išsamesnius tyrimus, o, siekiant  išsiaiškinti maisto keliamą riziką, pvz., vėžio, reikia atlikti tyrimus, kurių metu žmonės būtų stebimi ilgus dešimtmečius. Deja, tai padaryti yra labai sudėtinga.

Dietologės Jūratės Dobrovolskienės komentaras: Ekologiniuose produktuose nėra daugiau vitaminų ar mineralinių medžiagų. Juose gali būti mažiau nepageidautinų cheminių medžiagų, tačiau atsakingai dirbant neekologiniame ūkyje, cheminių medžiagų kiekius maisto produktuose galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti.

2 mitas: ekologiškuose produktuose nėra pesticidų

Išvada: netiesa

Antras itin paplitęs mitas yra tai, kad ekologiškuose produktuose nėra pesticidų. Visuomenė yra nuolatos šviečiama, o dažnai ir gąsdinama apie pesticidų žalą, todėl tie, kurie turi galimybę rinktis, bando atsigręžti į ekologiškus produktus. Taip elgiamasi ne be pagrindo, juk ekologiško ūkininkavimo esmė – sintetines trąšas ir chemines medžiagas pakeisti organinėmis medžiagomis ar mechaninėmis žemės ūkio priemonėmis.

Deja, garantuoti, kad visuose ekologiškais vaidinamuose produktuose pesticidų nėra, negalima, o dažniausiai bent tam tikras jų kiekis randamas beveik visuose gaminiuose.

Be to, būtina pabrėžti ir tai, kad kai kurios ekologiškos trąšos, kaip, pvz., vario sulfatas, yra dažnai net pavojingesnės nei sintetiniai pesticidai ir gali sukelti vėžį, kepenų ligas, mažakraujystę ar genetinius pakitimus.

Pesticidai normos neviršija

Jau minėto tyrimo vadovė mokslų daktarė D.Bravata sako, jog tyrimas atskleidė ir tai, kad  niekas negali garantuoti, jog ekologiškuose produktuose nėra pesticidų – jų yra, tiesiog mažiau.

Kaip teigiama tyrimo išvadose, tradiciniuose maisto produktuose  pesticidų buvo 30 proc. daugiau negu ekologiškuose, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, nors skaičius ir atrodo didelis, iš tiesų pesticidų kiekis abiejose maisto grupėse neviršijo leistinų saugumo normų. Taigi, trumpai tariant, – jokio esminio skirtumo produktų kenksmingume sveikatai nebuvo.

Dietologės Juratės Dobrovolskienės komentaras: Ekologiški maisto produktai turėtų būti auginami be pesticidų, tręšiami tik organinėmis trąšomis, tačiau kaip viskas iš tikrųjų vyksta, galėtų kompetentingai komentuoti tik atitinkamos institucijos.

 Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad užterštame žemės fone galima turėti „sterilius“ ekologinio ūkio plotus ir absoliučiai išvengti pesticidų.

Ekologiški produktai taip pat nėra „švaresni“ už neekologiškus, kadangi ekologiniuose ūkiuose augalai nėra kultivuojami po gaubtu, ir bakteriologinės taršos galimybė įmanoma ūkininkaujant abiem būdais.

3 mitas: ekologiniai ūkiai visiškai nekenkia aplinkai

Išvada: netiesa

Galbūt tai, kad rinkdamiesi produktus iš ekologinių ūkių saugome ir gelbėjame mūsų Žemę, nėra svarbiausia ar dažniausia ekologiško gyvenimo propaguotojų motyvacija (arba užima žemesnę vietą priežasčių sąraše), tačiau šis įsitikinimas yra itin paplitęs. Ir nors iš dalies šis teiginys nėra klaidingas – nenaudodami cheminių trąšų ūkininkai tikrai mažiau teršia aplinką, jis nėra absoliučiai teisingas.

Būtina žinoti tai, kad ekologinis ūkininkavimas yra dvigubai mažiau produktyvus nei įprastinis, o tai reiškia, kad, norint pagaminti tokį patį kiekį maisto, reikia dvigubai daugiau žemės ir dažnai – daugiau išteklių.

Hadsono instituto (Hudson institute) JAV Globalių maisto problemų centras (Center for Global Food Issues) apskaičiavo, kad modernus ūkininkavimas pasaulyje „sutaupė“ daugiau nei 9 mln. kvadratinių kilometrų laukinės gamtos, o jeigu visas pasaulis nuspręstų persiorientuoti vien tik į ekologišką ūkininkavimą, reikėtų iškirsti daugiau nei 6 mln. kvadratinių kilometrų miškų. Ekologinis ūkininkavimas taip pat sukeltų ir daug didesnių maisto trūkumo pasaulyje problemų.

Nepaneigiami pavyzdžiai

Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kiek daugiau ploto ir išteklių reikia ekologiškiems produktams išauginti, Didžiosios Britanijos Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento remiami tyrimai nustatė, kad litrui ekologiško pieno pagaminti reikia 80 proc. daugiau žemės nei litrui paprasto pieno. Taip 20 proc. daugiau prisidedama prie pasaulinio klimato atšilimo ir 70 proc. daugiau prisidedama prie rūgštinių lietų susidarymo.  

Daugiau išteklių reikia ir, pvz., ekologiškų bulvių auginimui: žemės hektare įprastu būdu auginamų bulvių gaunama 2,5 karto daugiau nei jas auginant ekologišku būdu.

O štai auginant ekologiškus pomidorus Didžiojoje Britanijoje kilogramui sunaudojama 25 proc. daugiau vandens nei įprastiems pomidorams. 

**PRATIMAI KRŪTINEI

Ketvirtas pratimas:  atsigulk ant nugaros, kojas sulenk per kelius, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę ir praskėsk jas kiek plačiau nei pečių linija. Paimk į rankas svarmenis, sulenk alkūnes taip, kad svarmenys atsidurtų ties pečiais. Atlenkinėk alkūnes, iškeldama svarmenis į viršų ir vėl grįžk į pradinę padėtį. Pratimą kartok 10-15 kartų.

Penktas pratimas: atsigulk ant nugaros, kojas sulenk per kelius, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę ir praskėsk kojas pečių plotyje. Paimk svarmenis į rankas. Rankas ištiesk į šonus, o tuomet sulenk per alkūnes. Dabar kelk abi rankas tiesiai, tuomet suglausk svarmenis, vėl juos praskėsk ir nuleisk rankas, kad grįžtum į pradinę padėtį. Pratimą kartok 10-15 kartų.

Šeštas pratimas: atsigulk ant nugaros, kojas sulenk per kelius, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę ir praskėsk kojas pečių plotyje. Paimk svarmenis ir rankas iškelk tiesiai sau virš galvos. Atlenkinėk rankas sau už galvos, kol jos pasieks žemę ir vėl grįžk į pradinę padėtį. Pratimą kartok 10-15 kartų.

Septintas pratimas: atsigulk ant nugaros, kojas sulenk per kelius, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę ir praskėsk kojas pečių plotyje. Paimk svarmenis ir rankas iškelk tiesiai sau virš galvos. Atlenkinėk rankas sau už galvos, kol jos pasieks žemę, o tuomet rankas praskėsk į šonus, kol svarmenys pasieks klubus (tarsi pieštum aplink save ratą). Pratimą kartok 10-15 kartų.

*PRATIMAI KRŪTINEI

Mes-merginos puikiai žinome, kad norint turėti tobulas kūno formas reikia įdėti nemažai pastangų. Reta kuri iš mūsų gali pasidžiaugti, kad išlaiko dailias kūno linijas nieko nedarydama. Keletą papildomų kilogramų numesti galima sureguliavus mitybą, tačiau laikui bėgant kūnas vistiek keičiasi, taigi be sporto neapsieisime. Šį kartą dėmesį skirsiu pratimams krūtinei !

Pirmasis pratimas: atsisėsk ant kelių arba sukryžiavusi kojas (taip, kad tau būtų patogu). Suglausk delnus sau prieš krūtinę, spausk juos vieną į kitą, o tuomet atsipalaiduok. Pratimą kartok 10-15 kartų.

Antras pratimas: atsistok keturiomis, rankas laikyk šiek tiek plačiau nei pečių linijoje, pirštais į priekį. Tuomet dubenį palenk į priekį, blauzdas pakelk į viršų, kad remtumeisi tik keliais, o rankos būtų ištiestos. Visa kūno linija nuo pečių iki kelių turi būti tiesi. Pradėk lenkti alkūnes ir visu kūnu lenkis link žemės, kol alkūnės pasieks pečių lygį. Pratimą kartok 10-15 kartų.

Trečias pratimas: atsigulk ant nugaros, kojas sulenk per kelius, kad pėdos tvirtai remtųsi į žemę ir praskėsk jas kiek plačiau nei pečių linija. Paimk į rankas svarmenis, iškelk virš galvos, rankas laikydama vos sulenktas per alkūnes. Nuleidinėk rankas į šonus, kol pasieksi grindis ir vėl grįžk į pradinę padėtį. Pratimą kartok 10-15 kartų.

TVIRTOS KOJOS

Tvirtos kojos - moters pasididžiavimas. Graži figūra - siekiamybė. Sportas suteikia geros nuotaikos. Sujunkime viską į vieną ir nustebinkime visus dailiu kūnu!

Kadaise vadintas laiveliu, šis pratimas puikiai veikia nugarą ir dubens raumenis. Pratimą kartokite 20-30 kartų.

Dubens kėlimas puikiai veikia vidinius kojų raumenis ir nugarą. Pratimas tinkamas visiems, kas skundžiasi nugaros skausmais. Pratimą kartokite iki 25 kartų. 

Pasistiebimai puikiai veikia išorinius ir vidinius kojų raumenis, gerina laikyseną. Pasistiebimus darykite iki 50 kartų. 

Įtūpstai. Senas, geras ir labai efektyvus pratimas visoms, kurias kankina per stambūs klubai ir prasta laikysena. Būdamos tiesia nugara, pratimus kartokite iki 25 kartų vienai kojai. 

Šiame video visi pratimai paaiškinti itin aiškiai ir suprantamai.

1 pratimas: pritūpimai. Kojos pečių plotyje, nugara tiesi, rankos prieš save. Pratimą darome 30 sekundžių. 

2 pratimas viršutinei kojos daliai. Tiesiai stovime ant vienos kojos, tuo tarpu kitą koją per kelį sulenkiame - ištiesiame. Pratimą darome pusė minutės. Po to tą patį atliekame su kita koja, taip pat pusė minutės.

3 pratimas: pasispardymas. Nugara tiesi, kojos pečių plotyje ir viena koja spyriame atgal ir tiesiame į šoną, vėl pakartojame tą patį. Koja per kelį turi būti sulenkta. Kad jaustumėtės stabiliai, ranka galite pasilaikyti už kėdės ar stalo. Kiekvienai kojai skirkite 30 sekundžių.

4 pratimas: sukryžiavimas. Stovime ant vienos kojos, o kitą koją tiesiame šiek tiek į šoną ir į priekį, kad šiek tiek susikryžiuotų su kita koja, kaip matote filmuke. 30 sekundžių vienai kojai, 30 sekundžių kitai kojai.

5. pratimas: pritūpimai ir mostai. Šis pratimas sujungia kelis į vieną: padarome negilų įtūpstą ir tada vieną koją tiesiame į šoną, tada vėl įtūpstas ir tiesiame kitą koją į šoną. Ir taip - pusė minutės. Arba galite pusė minutės įtūpstą kombinuoti su viena koja, ir dar pusė minutės su kita koja.

Šie penki pratimai - puikus kompleksas visoms, norinčioms sustiprinti savo kojas. O jei atliksite absoliučiai visus pratimus iš filmuko, nauda bus dviguba.

klipas !!!

JEIGU ILGAI ŽIŪRI Į BEDUGNĘ,TAI BEDUGNĖ IMA ŽIŪRĖTI Į TAVE

PASTEBĖJIMAS!!! Daugelis merginų ir ne tik, pradėjusios tobulinti savo kūno linijas, bandydamos, mažai žingsniais pasiekti to idealumo nusivilia,jog čia ne viskas taip greitai einasi, todėl praėjus mėnesiui laiko-meta viską VELNIOP! Mielosios, aš pati supratau ir tuo įsitikinau,jog kažką gero reikia pasiekti su labai dideliu užsispyrimu, į tai reikia įdėti daug darbo. Per vieną dieną netapsi garsia dainininke,gera šokėja, rašytoja,tapytoja ar sportininke. Viskas eina mažais žingsneliais, kiti puse  gyvenimo siekia savo žvaigždės. Ir kas turi didžiausią norą,užsispyrimą ir didelį ryžtą visada pasieks savo, kad ir kiek vargo tai reikalaus. Elementarus pavyzdys, mergina nėra apkūni,tiesiog jos viena koja kaip mano trys, ji bandė kažką daryt, tačiau supratus,jog taip greit nepasieks rezultato metė. Tiesiog nuleido rankas, vadinasi jai taip gerai,o jei jai taip gerai, reiškia man turi būti dar geriau, tačiau, negalėjau to nepanaudoti kaip pavyzdžio. :)

„SVEIKAME KŪNE-SVEIKA SIELA“

„Sveikame kūne – sveika siela“, – prieš daugiau nei kelis tūkstančius metų pasakė romėnų išminčius Juvenalis ir tikrai buvo teisus. Šiandien jo žodžiai tapo itin populiarūs ir aktualūs. Mažai atrastume žmonių, kurie šios frazės teisingumu abejoja. Šio posakio galią patvirtina sveiką gyvenimo būdą propoguojantys žmonės, kuriems fizinis aktyvumas, mankšta, aktyvus poilsis, judėjimas, energija ir pozityvi nuotaika yra nauda kūnui ir penas sielai. Todėl visuomenė, matydama tokią sveikos gyvensenos naudą, vis labiau pradeda sekti sveikuolių pavyzdžiu. Vienas iš tokių pavyzdžių ir sveiko gyvenimo įkvėpėjų yra Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.

Sveikos gyvensenos trejetas – sotu, švaru ir atsparu

Prieš daugiau negu 20 metų sveikos gyvensenos skatintojas Dainius Kepenis įkūrė sveikatingumo mokyklą Palangoje. Per ilgą laikotarpį susiformavo sveikatos stiprinimo programa „Sanktija“, kuri grindžiama trijų trejetų filosofija. „Tikėjimas, darbštumas ir kantrybė yra tos trys sąlygos, kurios kūną sielą ir dvasią pasotina, užgrūdina ir išvalo. Šiai filosofijai įgyvendinti kasdien atliekami septyni darbai – tai savikontrolė, fizinis aktyvumas, sveikas maistas, grūdinimasis, meditacija, malda ir atgaila. Kai jie yra kartu, tuomet atsiranda sveikųjų organizmo galių mobilizacija – geros permainos širdies kraujagyslių sistemos veikloje, virškinimo, šalinimo, kvėpavimo ir kitų funkcijų savireguliacija ir atsistatymas į normalią būseną“, – programos naudą aiškina sveikuolis.

Lietuvos šviesuolių Vydūno, Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos idėjas skleidžiantis Dainius Kepenis kasmet rengia ir kartu dalyvauja įvairiose sveikuolių stovyklose. Šį mėnesį Palangoje jau pradėtas vesti 456 kursas, kuriame sveikuoliai vieni su kitais dalijasi sukaupta patirtimi ir išminties lobynu. Taip pat sveikatos patarimus D. Kepenis dalija interneto portale „DELFI“. „Dažniausiai žmonės kreipiasi pagalbos dėl įvairių sveikatos sutrikimų – antsvorio, sąnarių, kvėpavimo, nemigos problemų. Tie žmonės, kurie neberanda atsakymų pas gydytojus, bando ieškoti ir kreiptis pagalbos į sveikuolius. Nors aš visiems sakau, kad mūsų programa nieko negydo. Ji daug kalba apie žmogaus rezervus ir galias, kurių jis neišnaudoja ir ragina ieškoti atsakymų savyje“, – pasakoja pašnekovas.

Sveikuolių sąjungos prezidento nuomone, visuomenę reikia paskatinti atsigręžti į savo nesveiką gyvenimo būdą. „Būtina parodyti žmonėms, kiek jie serga be reikalo, kaip neišmano apie ligas. Du trečdaliai suvartojamų vaistų yra tik dėl neišmanymo. Mes skatiname žmones tris kartus sumažinti savo suvartojamų vaistų dozę ir tris kartus padidinti savo savišvietą apie sveikatą, raginame suvokti, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas“, – ne vienu patarimu dalijosi D. Kepenis.

Sveiką gyvenseną propaguoja ir jaunimas

Pastaruoju metu daug jaunų žmonių seka sveikuolių pavyzdžiu. Viena iš jų – joniškietė Gintarė Valuckytė, propoguojanti sveiką gyvenimą ir skatinanti kitus tai daryti. „Nuo mažens sveikos gyvensenos ją skatindavo mama, kuri kasdien bėgiodavo, maudydavosi tvenkinyje, sveikai maitindavosi. Ji nuolat kartodavo, kad būtina gyventi įdomiai, džiaugtis kiekviena diena. Toks mamos pavyzdys buvo mano sveikos gyvensenos pradžia“, – pasakojo mergina. Išvykusi studijuoti į Klaipėdą, joniškietė pradėjo maudytis jūroje su sveikuoliais šaltuoju metų laiku, skaityti knygas apie sveiką gyvenseną, tapo vegetare, vėliau pradėjo užsiiminėti joga, kvėpavimo pratimais ir meditacija.

Mergina taip pat dalyvauja Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose „Ruonių šventėse“, arbūzų stovykloje, sveiko maisto šventėje. „Lietuvos sveikuolių sąjunga organizuoja gausybę renginių. Didžiausia jų nauda ta, kad sveikuoliai užkrečia savo pavyzdžiu – brandūs, išmintingi, o tuo pačiu išlaikę vaikišką žaismingumą, atsipalaidavimą. Pavyzdžiui, prieš akis vis dar stovi vienas vaizdas, kai bėga pora šimtų sveikuolių, išsirikiavę eilutėmis po keturis. Visi su šypsenomis, spalvingai apsirengę, dainuodami lietuviškas dainas ir nešini vėliavomis. Šis spalvingas būrys kaip koks saulės spindulys veržiasi pro tamsiai apsirengusią minią“, – pamena 23-jų metų joniškietė.

G. Valuckytės nuomone, norint paraginti žmones sveikai gyventi, nereikia primygtinai brukti sveiko gyvenimo principų. „Užtenka jau visuomenės diegiamų standartų – žmonėms reikia atsipalaidavimo ir poilsio, jiems reikia laisvės. Kuo labiau kišame sveiką gyvenimo būdą, tuo labiau žmonės priešinasi, ypač jaunimas. Todėl tiesiog galima visuomenei parodyti kuo daugiau sveikuoliškų pavyzdžių, kurie akivaizdžiai džiaugiasi gyvenimu. Būtina parodyti, kas išties yra tas sveikas gyvenimas, daugiau viešai kalbėti ir džiaugtis“, – teigė mergina. Norint paskatinti žmones atsigręžti į savo gyvenimą ir pradėti rūpintis savo sveikata, šiuo atveju geriausiai veikia pavyzdys žmogaus, kuris džiaugiasi gyvenimu, rūpinasi savo kūno, sielos ir dvasios sveikata.

Daugiau dėmesio sveikatos priežiūrai

Europos Sąjungos institucijoms taip pat svarbi visuomenės sveikata. ES narės yra raginamos daugiau dėmesio skirti savo šalies gyventojų sveikatos priežiūrai. 2014–2020 metais ES šalyse bus taikoma Europos Komisijos iniciatyva „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, paremta plataus užmojo sveikatos ir vartotojų programos įgyvendinimu. Sveikatos ir vartotojų programoms skirta 643 mln eurų.

Programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ siekiama plėtoti naujoviškas ir tvarias sveikatos sistemas, didinti piliečių galimybes naudotis geresnėmis ir patikimesnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, gerinti sveikatą ir padėti išvengti ligų bei apsaugoti piliečius nuo tarptautinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Pranešdamas apie naująsias sveikatos ir vartotojų programas Europos Komisijos narys J. Dalli sakė: „Tai programos, skirtos žmonėms – jiems sudaromos sąlygos išnaudoti visas galimybes ir atlikti svarbų vaidmenį visuomenėje ir ekonomikoje. Kuo ilgiau išliekame sveiki ir aktyvūs, tuo geriau mums patiems, darbo vietoms ir ekonomikos augimui“.

Šiuolaikinis spartus gyvenimo tempas, didelis patiriamas stresas alina žmogaus organizmą. Todėl, norėdamas išlikti visada darbingas ir energingas, žmogus privalo rūpintis savo sveikata.

IŠPLAUTAS GYVENIMAS*

Kažkas klausė manęs klausimo: noriu gerti kokakolą,bet būt sveika ir numest svorio, vienu ar kitu atvėju tu turi iš dviejų pasirinkti vieną, arba kola arba sveiką gyvenimą, o,kad lengviau būtų apsispręst faktai apie pačią kokakolą. :)

Jeigu vis dar perkate koka kolą ir kitais pavadinimais ją įvardintus gėrimus sau ir savo vaikams, nesistebėkite sveikatos sutrikimais. Apie tai jau rašoma daug, bet nepakankamai, kad žmonės nenuodytų savęs. Gi taip paprasta sveikai atsigerti... tam gamta sukūrė vandens šaltinius.

- JAV kelių policija turi savo mašinoje porą buteliukų kolos, koka - kolos ar kitokios kolos, kad po avarijos nuplauti kraują nuo plento.

- Kad išvalyti tualeto klozetą išpilkite kolos buteliuką ir nenuplaukite valandą.

- Kad nuvalyti rudžių dėmes nuo mašinos bamperio patrinkite jį suglamžyta folga pamirkyta koloje.

- Kad panaikinti automobilio baterijos koroziją, palaistykite koka - kola.

- Kad atsukti surūdijusį varžtą, apsukite jį skudurų sumirkytu koka - koloje.

- Kad darbinius rūbus išplauti nuo baisių dėmių įpilkite koka -kolos į skalbimo mašiną kartu su milteliais.

- Automobilio langus gerai valo koka - kola.

- Aktyvi koka kolos ortofosforinė rūgštis ph2.8; Per 4dienas ištirpdys jūsų nagus.

- Distribiutoriai (koka kolos) jau 20 metų naudoja ją savo sunkvežimių variklių valymui.

Daugybėje šalių koka - kola uždrausta. Indijoje koka - kola naudojama kenkėjams naikinti.

O dabar pamąstykite, kas vyksta su jumis, kai geriate šituos nuodus?

*www.sveikata.info

RUDENĖJA

Nors vasara ir baigėsi-įpusėjo ruduo ir sporto krūvis sumažėjo,kadangi stengiuosi išlaikyti formą, nebesistengiu ryškinti preso.  Pradėsiu vėl smarkiai su presu dirbt tik žiemos pabaigoje, dabar darbas su kojomis,užpakaliu ir šiek tiek pilvu,kad netyčiom neatsirastu kokia rinkutė. Vakarais tenka pasportuot arba dvidešimt minučių,o kartais net dvi valandas, priklauso nuo to ką dieną valgiau. Pagaliau savaitgalis,niekaip negaliu sulaukt atostogų..Jau net rankomis trinu,kada greičiau galima bus keltis šiek tiek vėliau ir negalvot apie namų darbus. Heh. Gero savaitgalio !

KETVIRTADIENIS #

Tiesiog nusprendi jog šiandien sportuosi,nesvarbu kur, einant dirba visi raumenys,mąstant-smegenys. Kiekvienas tavo pajudintas pirštas kaip mankšta. O namuose,atsiguli ant žemės, ir keli atsilenkimai. Nesunku,tiesa?Op,op, pusvalandukas tik sugaištas,o energija visai dienai.
Arba tiesiog kariaukite su maistu. Stenkitės skaičiuoti tai ką suvalgote. Kam tie burgeriai ir visokios kolos,kuriu kolorijų suma lygi trijų dieno kolorijoms.  Šis maistas skrenda tiesiai į..šiūkšlių dėžę. Vandens buteliuko tašėje-dienai užteks, ir sveika ir skanu.

TAISYKLINGAS KVĖPAVIMAS

Negalėjau neįdėti šio straipsnio,kadangi visas gyvenimas ir sukasi aplink judesį, mes bėgame, greitai einame tačiau greičiau pabėgus mums pradeda diegti šona, sunku kvėpuoti,širdis  pradeda plakti neritmingai, greičiau pavargstame, atrodo toks menkniekis, o tiek žalos gali padaryti

Visi žinome, kad be maisto galima gyventi savaites ir net mėnesius, be vandens – kelias dienas, o be oro neišbūtume nei kelių minučių. Mes gyvename tol, kol kvėpuojame. Su pirmuoju įkvėpimu gimstame, o su paskutiniuoju atodūsiu – mirštame. Visa mūsų organizmo veikla priklauso nuo kvėpavimo, nuo to, kaip mes jį aprūpiname deguonimi, tačiau mes apie tai net nepagalvojame, nesusimąstome. Gilus kvėpavimas žmogui svarbiau nei maistas, nes deguonis skatina visus organizmo procesus: greičiau virškinimas maistas, šalinami toksinai ir šlakai.

Mokslininkai nustatė, kad mūsų civilizuotame pasaulyje taisyklingai kvėpuoja tik kūdikiai. Ne veltui sakoma, kas kvėpuoja ne pilna krūtine, tas gyvena nepilnavertį gyvenimą.

Kūdikiai viską daro teisingai – kai jie kvėpuoja, kilnojasi pilvukai. Augdami vaikai patiria stresų, baimių, todėl jų kvėpavimas greitėja, tampa negilus, neramus, paviršutiniškas. Daug laiko praleisdami nepritaikytuose jų ūgiui suoluose, nešiodami sunkias kuprines, vaikai kūprinasi. Susikūprinus, taisyklingai kvėpuoti neįmanoma. Paviršutinis kvėpavimas yra daugelio fizinių ir psichinių ligų priežastis, pradedant peršalimu ir baigiant nervų sistemos sutrikimais. Tuo tarpu gilus kvėpavimas ne tik maitina organizmą, bet ir valo jį.

Kvėpavimas yra gyvybė. Taisyklingas kvėpavimas - sveikata. Norint išsaugoti fizinį ir protinį aktyvumą, turime pradėti nuo paties svarbiausio dalyko – taisyklingo kvėpavimo. Tai ypatingas būdas visiškai pripildyti ir visiškai išlaisvinti plaučius. Jogai, kaip niekas kitas, suvokdami milžinišką kvėpavimo reikšmę, dar senų senovėje sukūrė taisyklingo kvėpavimo techniką, kuri prasideda paprasčiausiu sveikatą gerininčiu pratimu ir baigiasi sudėtingu kvėpavimu, skirtu pažadinti žmogaus viduje slypinčias jėgas. Ypatingas jogų kvėpavimo pratybas sudaro įkvėpimai, iškvėpimai ir kvėpavimo sulaikymai.

Taisyklingas kvėpavimas dar yra vadinamas diafragminiu - relaksaciniu, su derama širdies - kvėpavimo aritmija. Paprastai tariant tai kvėpavimas pilvu, kai iškvėpimas yra ilgesnis už įkvėpimą. Esant taisyklingam kvėpavimui: įkvėpimo metu yra  atveriami bronchai, iškvėpimo metu jie susitraukia, susiaurėja. Pulso susitraukimų skirtumas vykstant įkvėpimui ir iškvėpimui yra vadinamas širdies-kvėpavimo aritmija. Nustatyta, kad pulso intensyvumas yra skirtingas kvėpimo ir iškvėpimo metu.  Įkvepiant pulso dažnis yra greitesnis, o iškvepiant - lėtesnis.

Gilus ritminis kvėpavimas maitina organizmą ir padeda įgyti imunitetą. Jis nuramina nervus ir emocijas. Dvasinė pusiausvyra, gera atmintis, šviesios mintys – štai ką pelno tie, kurie išmoksta taisyklingai kvėpuoti. Rytiečių išmintis sako, kad toks kvėpavimas ne tik maitina mūsų organizmą ir padeda pašalinti atliekų ir riebalų sankaupas, bet ir įtraukia žmogų į bendrą Visatos ritmą, be kurio negalėtume harmoningai gyventi.  „Išsimušę“ iš ritmo, mes prarandame pusiausvyrą, susinerviname ir persitempiame. Ritminio kvėpavimo dėka mes galime išmokti valdyti savo ritmą ir pasipriešinti įtakoms, galinčioms jį sutrikdyti, nugalėti savo baimes. Taisyklingas kvėpavimas – tai ne tik ryšys tarp kūno ir proto, tai ir dvasios stiprinimas. Jis padeda įgyti pasitikėjimą savimi ir atsiskleisti naujiems saviraiškos bruožams.

Pabandykite giliai pakvėpuoti per nosį kasdien po tris – penkias minutes. Tai galite daryti ryte, tik atsikėlę,  ir vakare, prieš einant miegoti. Nepamirškite: nugara turi būti tiesi, nes tik tiesiai sėdėdami galėsite giliai įkvėpti. Svarbu stebėti savo kvėpavimą. Kaip kvėpuoti? Giliai įkvėpkite ir pajuskite, kaip oras pripildo plaučius, sulaikykite kvėpavimą, suskaičiuodami mintyse iki dešimties, ir iškvėpkite. Kvėpuojant negiliai ir paviršutiniškai, plaučiai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Reikia kvėpuoti taip, kad dirbtų viršutinė, vidurinė ir apatinė plaučių dalis. Kvėpuojant turi dalyvauti diafragma. Kai įkvepiame, ji slenka žemyn ir pilvas išsipučia. O kai iškvepiame diafragma pakyla į viršų ir pilvas sumažėja. Giliai įkvėpdami įsivaizduokite, kad su oru įkvepiate ir sveikatą, sėkmę, dvasios ramybę, o iškvėpdami įsivaizduokite, kad pašalinate nerimą, savo baimes ir ligas. Jei tai darysite reguliariai – pajusite ryškius pokyčius. Ši kvėpavimo technika suaktyvina diafragmą, pagilina kvėpavimą ir nuramina įaudrintą protą.

Šiuo metu labai populiarus liekninamasis kvėpavimas, dar vadinamas „bodyfleksu“, kurį atliekant „sudeginami“ kūno riebalai. Tai specialūs kvėpavimo pratimai, susiję su raumenų tempimo ir pasipriešinimo pozomis. Čia taip pat pirmoji ir svarbiausia taisyklė - taisyklingas ir gilus kvėpavimas. Į kūno vietą, kuri įtempta arba suspausta, priteka daugiau kraujo, o su juo  ir deguonies. Taigi galima deginti riebalus konkrečioje vietoje ir kartu ten stiprinti raumenis. Taisyklingas kvėpavimas padės atsikratyti ir celiulito. Juk celiulitas - tai tie patys riebalai, tik su medžiagų apykaitos atliekomis. Dėl diafragminio kvėpavimo pagreitėja kraujotaka, tempimo pratimai kraują nukreipia į konkrečią vietą ir padeda ten sudeginti celiulitą.

Taisyklingo kvėpavimo pratimai rekomenduojami sergant astma, alergija, sąnarių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Giliai kvėpuojant gerėja savijauta ir dingsta nemiga, organizmas gamina daugiau raminamai veikiančių hormonų – atsipalaiduoja ir kūnas, ir siela.

AŠ GERIU,RŪKAU-TAČIAU SPORTUOJU!

Pagirsiu,jog sportuoji,bet tada kam tu sportuoji,jei geri ir rūkai. Visu pirmą sportuojantis žmogus manau turėtų viso šito dalyko ATSISAKYTI. Griežtai. Keli faktai apie rūkančius ir geriančius žmones :

• Pagrindinė rūkymo populiarumo priežastis ta, kad rūkymo naikinamas poveikis yra užslėptas. Rūkymas iš pirmo žvilgsnio atrodo nekenksmingas.
• Tabakas ir tabako dūmai sudėtyje turi daugiau nei 3000 cheminių junginių. Kai kurie iš jų yra kancerogeniniai, t.y. galintys pažeisti ląstelės genetinę medžiagą ir išprovokuoti vėžį.
• 10% rūkančių žmonių miršta nuo vėžio. 
• Rūkantys žmonės patiria infarktą 2-8 kartus dažniau už nerūkančius ir 3-4 kartus dažniau miršta nuo širdies ligų.
• Rūkymas sustiprina kitų neigiamų poveikių žmogui efektą. Geriantis ir rūkantis žmogus turi didesnę tikimybė susirgti vėžiu negu tik geriantis. 
• 95% rūkorių, patyrę infarktą, iškart meta rūkyti be jokių specialių priemonių.
• Po ilgų varžybų su Coca-Cola, Marlboro buvo pripažintas brangiausiu prekiniu ženklu 80-ais ir 90-ais metais.
• 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.
• Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų.
• 1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko. 
• Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.
• 1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. - 60 butelių degtinės.
• Geriantys gyvena 17 m. trumpiau. 

Gal kiti ir nusijuoks paskaitę šituos faktus,bet nesaikingas alkoholio vartojimas ir pastovus rūkymas veda tiesiu keliu-į mirtį.

Nežadu kažko įbauginti ar kažkam moralizuot dėl to. Vis dėlto,patys renkatės,kaip norite nugyventi savo gyvenimą. O per tuos 17 metų,dar galima daug ką patirti. Kalbu apie nesaikingai geriančius ir rūkančius žmones! Ar tikrai,tas įtrauktas vienas dūmas ar taurelė padarys mus laimingesnius? ...

Beto viskas ir prasideda nuo suaugusio žmogaus, jeigu šeimoje yra rūkantis vyras ar moteris,tai didelė motyvacija paaugliui taip pat rūkyt " gi čia nieko blogo". Pati su tuom susidūriau ir kartais gailiuosi dėl kiekvienos tos minutės,nors gyvenam tik dabartim,o praeitį palikime praeityje.

Susimąstykim apie save ir savo ateitį. Jug nenorime taip ir toliau grimzti į bedugnę!

IR KAS MAN JAUNAI?

Visų bėdų bėda, tai pagunda. Pagunda šaldytuve, pagunda mano spintelėje ir ant stalo, pagunda visur ir kiekvienam kampe.Saldainiai, tarškučiai, riebi mėsa, riebūs pieno produktai, pyragai pasikartosiu TRAŠKUČIAI ant stalo. Dabar didžiausias mano vakaro darbas manau atsilaikyti pagundai ir pasiūsti ją IŠ TEN KUR NEGRĮŽTŲ. Na, kol kas laikaus, nors ir sakoma geriausias pagundos nugalėjimas-pasidavimas jai, tačiau aš, perlaušiu save. Jokių gazuotų gėrimų, jokio maisto kuriame kolorijų kiekis lygus trim dienom. Ačiū sesei, kuri pasirūpino visomis tomis pagundomis ))

+ Gavau į savo ask.fm štai tokį „ klausimą“ : ce tipo lauzi belekokia sportininke ane?vapse net negrazus tas tavo pilvas.kurk blogus tada,kai jau busi kazka tikrai pasiekus,o ne kai pora kg numeti-cia jau tipo belekas.

Na labai keistą,kad tu nepakomentavai mano nuotraukos ar neparašei to man privačios žinutės. Aš nelaužiu nieko, tiesiog turiu užsiėmimą, priešingai nei tu.Na negražus tau,negražus dar kažkam, aš neverčiu žiūrėt, pašąlink iš draugų nematysi nei mano veido, nei mano pilvo, nei mano postų apie viską ką aš veikiu ir pan. Jeigu vis dar matai, tai tavo bėdos, nes į pm aš tau nieko neperšu, kad pažiūrėtum ar perskaitytum. O kada kurt blogus,tai jau čia mano reikalas, nes manau pasiekiau daugiau tikrai nei tu, kol piktai loji geriau aikštelėje padirbtum.Na kam auga,kam krenta, nesėdžiu nors ištisai ir neliaupsinu ant kitų, kokie jie blogi ir kaip neturi ką veikt. Belekas , ne belekas. Atsipūsk)

VANDUO - GYVYBĖS ŠALTINIS*

 (straipsnis rašytas ne mano, tačiau paskaičiau ir negalėjau nepasidalint su jumis, bent jau aš turiu išgert per dieną apie 18 stiklinių vandens, nors vargu ar išgeriu bent 2l.,tačiau jeigu organizmas nestreikuoja prieš mane,reiškia jam pilnai užtenka skysčių. O nesportuojančiam žmogui patartina išgert 8 stiklines vandens per dieną,kad palaikyt tinkamą skysčių kiekį organizme)

Ko gero, dauguma mūsų žino apie vandens naudą mūsų organizmui. Tačiau dažnas, net ir puikiai žinodamas apie vandens naudą, neprisiverčia jo išgerti per dieną didesnį kiekį. Geriame kavą, arbatą, sultis, alkoholį, pieną ir kitus skysčius, bet apie vandenį pamirštame. Organizmui ilgainiui pradeda trūkti vandens. Tad, kodėl verta gerti vandenį?  9 priežastys, kodėl verta gerti vandenį: Svorio metimas.Vandeniu vertėtų keisti visus kaloringus gėrimus: kavą, arbatą, alkoholį. Vanduo neturi kalorijų. Be to jame nėra riebalų, angliavandenių bei cukraus. Vanduo vartojamas alkio malšinimui – dažnai, kai jaučiamės alkani, esame tiesiog ištroškę, tad prieš valgį išgerkime stiklinę vandens. Širdies stiprinimas. Gerdami didesnį kiekį vandens, galime sumažinti infarkto galimybę. Amerikiečių atlikti tyrimai, trukę šešis metus, parodė, jog išgeriant daugiau nei 5 stiklines vandens per dieną, infarkto tikimybė sumažinama 41 procentu palyginus su tais, kurie išgerdavo tik dvi stiklines. Energija. Vandens trūkumas organizme gali įtakoti Jūsų energingumą. Net tokia maža dehidratacija, kaip du procentai nuo kūno masės, gali sukelti silpnumą, nuovargį, raumenų maudimą. Galvos skausmai. Žinoma, yra daug kitų priežasčių galvos skausmų atsiradimui, tačiau dėl jų gali būti kaltas ir vandens trukūmas organizmui. Sveika oda. Vandens gėrimas įtakoja Jūsų odą. Geriant daugiau vandens Jūsų oda bus sveikesnė, labiau spindės. Žinoma, rezultatų nesulauksime per vieną dieną, bet teigiami pokyčiai bus pastebimi jau po savaitės, išgeriant po kelias stiklines vandens per dieną. Virškinimo sutrikimai. Mūsų virškinamojo trakto sistemai, kad ji gerai funkcionuotų, reikia nemažai vandens. Vanduo padės Jums gydyti ligas, susijusias su skrandžio problemomis, jei užkietėję viduriai. Organizmo valymui. Vanduo papdeda organizmui šalinti toksinus bei šlakus. Inkstai negali normaliai funkcionuoti, jei organizmui trūksta vandens.Mažinama rizika susirgti vėžiu. Didelis išgeriamo vandens kiekis net 45 procentais sumažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu. Be to, geriant daug vandens, mažinama rizika susirgti šlapimo puslės vėžiu, krūties vėžiu. Fizinis aktyvumas. Ypač svarbu gerti daug vandens, jei esate fiziškai aktyvus ar daug sportuojate. Sportuojant organizmas netenka daug skysčių, tad vandenį patartina gerti tiek prieš treniruotes, tiek jų metu, tiek po treniruočių. Fiziškai neaktyvūs žmonės per diena turėtų išgerti apie 5 stiklines, tuo tarpu sportuojantys - apie 15 stiklinių vandens.

*Straipsnis rastas http://blog.alio.lt/grozis-sveikata-kuno-prieziura/9-priezastys-kodel-verta-gerti-vandeni.html
Jeigu kažkas įdomu,ar norit paklaust : www.ask.fm galit manęs ieškot ten, arba facebooke:)

Greta

„ TAVO KMI*-TAVO NUOSAVAS KMI yra idealus“ A.G

Daktarai teigia,kad moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25. Tačiau ar tai sudaro mums vienokį ar kitokį diskomfortą? Na užbrėžti tam tikri rėmai „ Moteris turi būti nedaugiau tiek ir tiek, o vyrai gali būti tiek ir tiek“ . Dar ir pati iki vakar dienos manau tupėjau tuose narvuose, kad negaliu viršyti to 23,tačiau kas man jaunai? Fu. Netikęs klausimas. Tačiau jeigu aš jausčiausi gerai ir su 24, tiesiog mano kūnas gerai gyvena ir taip, kodėl aš turėčiau laikytis kažkokių durnų rėmų? Nesakau,kad ir toliau nesedėsiu įsprausta kaip peliukė mažam narvelį tarp skaičių 18 ir 23, tačiau manau reikia labaiu mylėt savo kūną ir nesiekt to standarto,kokio jis niekada negalės pasiekt.Tačiau mano atvėju ar su skaičiais ar be, kūnas jaučiasi puikiai, kartais pasportavus daugiau (padidinus ryškiai krūvį) atsiranda trumpalaikis raumenų skausmas, arba pradedant kokį naują pratimą,kuris reikalauja daugiau pastangų. Ach taip, KMI,nuo to ir prasideda merginų badavimai, perdėtas sportavimas, savęs nekontroliavimas. „ Šiandieną nevalgysiu ir sportuosiu“ Na,ok,gali pirkt sau karstą ir susirast vietą kur prigulsi, nes protingi žmonės taip nedaro. Norint sveikai gyvent, reik sveikai maitintis ir maitintis pakankamai,kad užtektų medžiagų organizmui,nes aktyviai sportuojant, tų medžiagų daugiau reikia. Na, o kaip standartai 60/90/60. Nei viena nenorėjo įtilpt į šiuos rėmus?Na gal Dievas nedavė krūtinės, jos tikrai nepripumpuosi, o ir kojinės greit pasimatys, arba davė užpakaliuką, gi dalies nenusipjausi nepaskolinsi merginai be krūtinės. GALIMAS variantas, bet dabar jis atmestas,kaip ir atmestas KMI.

Pakalbėjus su asmenine „ dietologe“ (raudonplaukė Aleksandra) supratau,jog svarbu ne skaičiukai sugalvoti kažkokio bukapročio, o savijauta.

*KMI- kūno masės indeksas, tai rodiklis, pagal kurį matuojama ar žmogus yra nutukęs, ar turi antsvorio, ar jo svoris normalus ar jis jo turi per mažai. Formulė : svoris (kg) padalintas iš ūgio (m)² 

Jeigu kažkas įdomu,ar norit paklaust : www.ask.fm galit manęs ieškot ten, arba facebooke:)
Greta