Šiandieną aš kitaip nei visada. Šiandieną atvirai. Kaip gaila, kai didelę savo gyvenimo dalį skiriame tam, kad įtiktume kitiems. Geriausia - visiems iš karto. Dėl to, užuot pirkę raudoną plėvesuojantį sijoną su taškiukais, perkame įprastą, juodą. Vietoj to,kad būtume savimi mes dedamės visų idealizuotą kaukę ir šokame pagal jų sukurtas GYVENIMO taisykles. Spraudžiame save į rėmus,kurie mums jau senai per maži. Nors ir augame,tačiau klausydami kitų mes stovime vietoj. Vaikomės madų, darome ta patį, kas patinka ir kitiems. Patys esame ne tik aukos,bet ir padarome kitus tokiomis,vien dėlto, jog neatsilikti nuo avių bandos. O kaip gi! Juk norime visiems jiems patikti, na, ir būti malonūs…Stop! Kodėl gi „būti maloniu“: darosi lygu „visiems įtikti“? Ir kas pasakė, kad reikia būti maloniu su visais? Tave trypia, apšneka, o tu šypsaisi lyg niekur nieko? Na taip, prie visų šypsaisi,o namuose verki įsispraudęs į senai nutrintą kambario kampą. Reziume prasideda depresijos,užsidarymai savyje,mintys apie..... O kodėl mes bandome įtikti VISIEMS, nors vistiek neįtinkame niekam? Kodėl negalime tiesiog šypsotis SAU, nes esame laimingi,o ne kitiems,kurie mintyse linki tik nudvėst. Džiaugiuosi,kad turiu draugų,nors ne šimtus,tačiau tikrų,kurie duos savo ranką kada bus sunku ir trenks, bandydami tempti į viršų. Džiaukitės ir Jūs gyvenimu-savo kurtu gyvenimu. Įtikdami tiktai sau, su savais principais, savais pomėgiais, savu mąstymu ir nebūti kitų idealizuota marionete. Nes pats kvailiausias dalykas,tai bandyti įtilpti į jau senai mažus rėmus! Tai tiek :)
