Aš ir pati stengiuosi valgyti ekologišką jogurtą,kartais bananai ar kiti vaisiai papildo mano valgiaraštį,tačiau,mama pirkdama brangesnes EKOLOGIŠKAS prekes iš tikro nežino koks velnias slypi pakuotėje... Tačiau tai tiesa ar mitas spręsti ne mums,juolab šiuo metu manau nėra tokio maisto kuris visiškai mums nekenktų
*Ekologiško gyvenimo būdo ir mitybos bumas, arba, kaip kartais mėgstama sakyti, – „mada“, vis dar neišblėsę. Tačiau vis daugiau žmonių, o tarp jų ir mokslininkų, bando atsirinkti, kas gi iš plačiai reklamuojamų tiesų apie ekologiškus maisto produktus yra tiesa, o kas tiesiog mitas. Pastebėjome, kad žmonės yra linkę suabsoliutinti savo įsitikinimus, o būtent šiame „juoda-balta“ mąstymo būde ir slypi didžiausios klaidos.
1 mitas: ekologiški maisto produktai yra sveikesni
Išvada: netiesa
Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi brangesnius ekologiškus maisto produktus, yra ta, jog tikima labai plačiai paplitusia nuomone – „ekologiški maisto produktai yra sveikesni“. Juk kodėl dar ekologiški produktai būtų taip aktyviai propaguojami, reklamuojami ir giriami?
Bet neseniai atliktas Stanfordo universiteto medicinos centro Kalifornijoje (JAV) tyrimas patvirtino jau kurį laiką tai viename, tai kitame medicinos žurnale pasirodžiusius teigimus, kad iš tiesų ekologiški maisto produktai yra lygiai tiek pat sveiki, kiek ir tradiciniai.
Buvo apžvelgti iki šiol daryti tyrimai, lyginę įprastus ir ekologiškus maisto produktus. Tyrimo vadovė mokslų daktarė Dena Bravata teigia, kad rezultatai patvirtino spėliones.
Taigi sakome dar kartą: nerasta jokių reikšmingesnių įrodymų, kad pagal maistingųjų medžiagų kiekį, alergines reakcijas ar sukeliamų infekcinių ligų dažnį ekologiškas maistas būtų pranašesnis už neekologišką.
„Jeigu renkatės dėl naudos sveikatai, – ekologiški ir įprasti maisto produktai praktiškai niekuo nesiskiria “, – pasauliui paskelbė mokslininkė D. Bravata.
Maistingųjų medžiagų kiekis – toks pat
Didžioji dauguma tyrimų, apimtų minėtosios apžvalgos metu, tyrinėjo maisto savybes. Paaiškėjo, kad pagal vitaminų, mineralų, antioksidantų, baltymų ir kitų maistingųjų medžiagų kiekį ekologiškas maistas mažai skiriasi nuo įprasto.
Ir nors kai kurie iš nagrinėtų tyrimų rodė, kad ekologiškoje produkcijoje būdavo daugiau fosforo, kad ekologiškuose maisto produktuose būdavo daugiau antioksidantų, vadinamų fenoliais, kad piene ar vištienoje buvo daugiau omega-3 rūgščių, o neekologiškoje vištienoje ir kiaulienoje būdavo 33 proc. daugiau antibiotikams atsparių bakterijų, šie skirtumai iš tikrųjų yra beveik bereikšmiai.
Anot D. Brevatos, fosforo trūkumą patiria tik prie bado ribos atsidūrę žmonės, omega-3 rūgščių kiekis produktuose labai priklausė nuo prekės ženklo ir metų laiko, o įvertinti neekologiškos mėsos pasekmes sveikatai sudėtinga, nes, apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje, žūsta net vaistams atsparūs mikrobai.
Vis dėlto kai kurie kiti mokslininkai tikina, jog, norint padaryti patikimesnes išvadas, būtina atlikti daug išsamesnius tyrimus, o, siekiant išsiaiškinti maisto keliamą riziką, pvz., vėžio, reikia atlikti tyrimus, kurių metu žmonės būtų stebimi ilgus dešimtmečius. Deja, tai padaryti yra labai sudėtinga.
Dietologės Jūratės Dobrovolskienės komentaras: Ekologiniuose produktuose nėra daugiau vitaminų ar mineralinių medžiagų. Juose gali būti mažiau nepageidautinų cheminių medžiagų, tačiau atsakingai dirbant neekologiniame ūkyje, cheminių medžiagų kiekius maisto produktuose galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti.
2 mitas: ekologiškuose produktuose nėra pesticidų
Išvada: netiesa
Antras itin paplitęs mitas yra tai, kad ekologiškuose produktuose nėra pesticidų. Visuomenė yra nuolatos šviečiama, o dažnai ir gąsdinama apie pesticidų žalą, todėl tie, kurie turi galimybę rinktis, bando atsigręžti į ekologiškus produktus. Taip elgiamasi ne be pagrindo, juk ekologiško ūkininkavimo esmė – sintetines trąšas ir chemines medžiagas pakeisti organinėmis medžiagomis ar mechaninėmis žemės ūkio priemonėmis.
Deja, garantuoti, kad visuose ekologiškais vaidinamuose produktuose pesticidų nėra, negalima, o dažniausiai bent tam tikras jų kiekis randamas beveik visuose gaminiuose.
Be to, būtina pabrėžti ir tai, kad kai kurios ekologiškos trąšos, kaip, pvz., vario sulfatas, yra dažnai net pavojingesnės nei sintetiniai pesticidai ir gali sukelti vėžį, kepenų ligas, mažakraujystę ar genetinius pakitimus.
Pesticidai normos neviršija
Jau minėto tyrimo vadovė mokslų daktarė D.Bravata sako, jog tyrimas atskleidė ir tai, kad niekas negali garantuoti, jog ekologiškuose produktuose nėra pesticidų – jų yra, tiesiog mažiau.
Kaip teigiama tyrimo išvadose, tradiciniuose maisto produktuose pesticidų buvo 30 proc. daugiau negu ekologiškuose, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, nors skaičius ir atrodo didelis, iš tiesų pesticidų kiekis abiejose maisto grupėse neviršijo leistinų saugumo normų. Taigi, trumpai tariant, – jokio esminio skirtumo produktų kenksmingume sveikatai nebuvo.
Dietologės Juratės Dobrovolskienės komentaras: Ekologiški maisto produktai turėtų būti auginami be pesticidų, tręšiami tik organinėmis trąšomis, tačiau kaip viskas iš tikrųjų vyksta, galėtų kompetentingai komentuoti tik atitinkamos institucijos.
Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad užterštame žemės fone galima turėti „sterilius“ ekologinio ūkio plotus ir absoliučiai išvengti pesticidų.
Ekologiški produktai taip pat nėra „švaresni“ už neekologiškus, kadangi ekologiniuose ūkiuose augalai nėra kultivuojami po gaubtu, ir bakteriologinės taršos galimybė įmanoma ūkininkaujant abiem būdais.
3 mitas: ekologiniai ūkiai visiškai nekenkia aplinkai
Išvada: netiesa
Galbūt tai, kad rinkdamiesi produktus iš ekologinių ūkių saugome ir gelbėjame mūsų Žemę, nėra svarbiausia ar dažniausia ekologiško gyvenimo propaguotojų motyvacija (arba užima žemesnę vietą priežasčių sąraše), tačiau šis įsitikinimas yra itin paplitęs. Ir nors iš dalies šis teiginys nėra klaidingas – nenaudodami cheminių trąšų ūkininkai tikrai mažiau teršia aplinką, jis nėra absoliučiai teisingas.
Būtina žinoti tai, kad ekologinis ūkininkavimas yra dvigubai mažiau produktyvus nei įprastinis, o tai reiškia, kad, norint pagaminti tokį patį kiekį maisto, reikia dvigubai daugiau žemės ir dažnai – daugiau išteklių.
Hadsono instituto (Hudson institute) JAV Globalių maisto problemų centras (Center for Global Food Issues) apskaičiavo, kad modernus ūkininkavimas pasaulyje „sutaupė“ daugiau nei 9 mln. kvadratinių kilometrų laukinės gamtos, o jeigu visas pasaulis nuspręstų persiorientuoti vien tik į ekologišką ūkininkavimą, reikėtų iškirsti daugiau nei 6 mln. kvadratinių kilometrų miškų. Ekologinis ūkininkavimas taip pat sukeltų ir daug didesnių maisto trūkumo pasaulyje problemų.
Nepaneigiami pavyzdžiai
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kiek daugiau ploto ir išteklių reikia ekologiškiems produktams išauginti, Didžiosios Britanijos Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento remiami tyrimai nustatė, kad litrui ekologiško pieno pagaminti reikia 80 proc. daugiau žemės nei litrui paprasto pieno. Taip 20 proc. daugiau prisidedama prie pasaulinio klimato atšilimo ir 70 proc. daugiau prisidedama prie rūgštinių lietų susidarymo.
Daugiau išteklių reikia ir, pvz., ekologiškų bulvių auginimui: žemės hektare įprastu būdu auginamų bulvių gaunama 2,5 karto daugiau nei jas auginant ekologišku būdu.
O štai auginant ekologiškus pomidorus Didžiojoje Britanijoje kilogramui sunaudojama 25 proc. daugiau vandens nei įprastiems pomidorams.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)